TOP 5: geriausios Lietuvos upės plaukti baidarėmis

TOP 5: geriausios Lietuvos upės plaukti baidarėmis

Neatsiejama nuo įsibėgėjančios vasaros pramoga yra plaukimas baidarėmis. Net jei oras pasitaiko šiek tiek paniuręs, plaukimas baidarėmis vis tiek suteikia itin daug gerų emocijų. Tai ne tik proga aktyviai praleisti laisvalaikį, bet ir galimybė pabendrauti su draugų kompanija.

Labai šaunu, jei jūsų draugų kompanijoje yra žmogus, kuris gali rekomenduoti, kuria Lietuvos upe plaukti yra geriausia. Bet jei tokio aktyvaus poilsio organizatoriaus pasigendate, nenusiminkite, pateiksime jums specialisto vertinimus, kokius upių maršrutus šią vasarą galėtumėte ir turėtumėte išbandyti.

Paklaustas, ko privalu nepamiršti su savimi plaukiant baidarėmis, sporto ir turizmo klubo „Regata“ pirmininkas Saulius Mažeikis atsako dviem žodžiais: „Geros nuotaikos!“

Ir kiek pajuokavęs pratęsia mintį: „Plaukimui baidarėmis reikia pasiruošti, ypač jei pats organizuoji išvyką, o ne perki paslaugas iš kaimo turizmo sodybų. Apie ką svarbu pagalvoti? Visų pirma – lokacija, t.y. reikia iš anksto žinoti nakvynės vietą. Šiais laikais yra daug privatizuotų teritorijų, kur negalima nei nakvoti, nei stabtelėti net trumpam poilsiui. Todėl būtina susižiūrėti, kur yra įrengtos specialios stovyklavietės. Tad svarbiausias uždavinys – susiplanuoti maršrutą.

O su savimi būtinai turėkite mobiliojo ryšio telefoną drėgmės nepraleidžiančiame maišelyje. Plaukiant baidarėmis gali nutikti įvairių situacijų, kur telefonas taps neįkainojamu pagalbininku. Taip, upėse dėl žemumų yra blogas ryšys, bet kiek palypėjus aukščiau visada išsikviesite pagalbą. Ir būtinai įsidėkite maisto piknikui. Plaukiant labai praalkstama, tad stabtelėti ir užkąsti yra tiesiog būtina.“ Reikėtų nepamiršti ir apsaugos nuo saulės. Saulės poveikis prie vandens ypač greitas, o irkluojant dažnai būna karšta ir drabužių ant kūno mažai. Todėl, kad nenudegtumėte, reikėtų kas kelias valandas pasitepti kremu nuo saulės.

Daug Lietuvos upių baidarėmis praplaukęs S. Mažeikis sutiko įvardyti, kokios, jo nuomone, upės yra tinkamiausios penkių didžiųjų Lietuvos miestų gyventojams. Svarbiu kriterijumi tapo atstumas, tad apsibrėžėme, kad iki plaukimo vietos reikėtų važiuoti ne daugiau kaip 100-120 kilometrų.

1. Vilnius – Merkys, Žeimena

Komentaras: „Pasakysiu labai paprastai – Žeimena ir Merkys yra grožio upės. Šias upes supa pušynai, smėlynai, jos yra pakankamai sraunios. Tad kartais gali tiesiog neirkluodamas grožėtis kerinčiais vaizdais. Plaukimas šiomis upėmis nereikalauja ypatingo pasirengimo. Atstumus taip pat galima pasirinkti pagal kompanijos pageidavimus. Viskas priklauso nuo norų, tačiau drąsiai galima teigti, kad šios dvi upės sutraukia baidarininkus ne tik iš Vilniaus regiono, bet ir kitų Lietuvos miestų.“

2. Kaunas – Dubysa

Komentaras: „Labai sunku išskirti vieną krypti kauniečiams. Nepasakytum, kad jiems toli būtų vykti iki tų pačių Varėnos krašto upių. Bet, greičiausia, reikia pripažinti, kad patogiausia upė Kauno ir šio miesto rajono gyventojams yra Dubysa. Ši upė yra itin tinkama pradedantiesiems plaukikams baidarėmis. Dubysa – nėra srauni upė, o jos krantai daugiausia smėlėti, tad tikrai yra kuo pasigrožėti. Plaukdamas šia upe kartais gali tiesiog neirkluoti ir mėgautis gamtos vaizdais bei garsais. Tikrai nenusivilsite.“

Dubysa (nuotr. GoWild.lt)

3. Klaipėda – Akmena

Komentaras: „Žemaitijos krašte išskirčiau net keletą upių – Akmena, Minija, Virvytė, Venta. Bet čia gamta jau nė iš tolo neprimena mano minėtų Merkio, Žeimenos upių. Žemaitijos krašto upės nėra pušynuose, tad ir pats plaukimas būna šiek tiek kitoks. Vietomis krantai būna apaugę žolėmis, todėl teks itin atidžiai rinktis sustojimo vietas. Toje pačioje Akmenoje – daug akmenų, tad baidarininkų laukia nemenkas iššūkis. Ta pati Minija yra puiki upė, bet ji nelabai tinkama vasarą, nes labai nusenka, o dugnas gana akmenuotas, tad ja nebepraplauksi. Minija siūlyčiau plaukti pavasarį, tai tikrai puiki, srauni upė, kuri paliks neišdildomų įspūdžių.“

Akmena (nuotr. Lyduvenu-baidares.lt)

4. Šiauliai – Venta, Virvytė

Komentaras: „Ventos upė yra didžiausia šiaurės vakarų Žemaitijos ir vakarų Latvijos upė. Ventos kraštovaizdžio draustinio teritorijoje tekančios upės pakrantėse yra daug istorijos bei kultūros paveldo objektų. Tai – retas derinys trumpoje atkarpoje Lietuvos upėse. Tad nėra net abejonės, kad šia upe plaukti yra tikras malonumas. Nereikėtų pamiršti ir Ventos kairiojo intako – Virvytės. Ši upė garsėja pakrantėmis išsidėsčiusiomis archeologijos, istorijos ir kultūros vertybėmis. Prie upės stūkso Sėbų, Biržuvėnų ir Buišų piliakalniai, Biržuvėnų Laumės pėdos slėnis, yra senovinių gyvenviečių, kapinynų vietos. Upė teka per Varnių regioninį parką. Mylintys gamtą žmonės turėtų išbandyti šias upes.“

5. Panevėžys – Šventoji, Siesartis

Komentaras: „Atkreipsiu dėmesį, kad jei grupėje dauguma žmonių baidarėmis plaukia pirmą kartą, tada derėtų pasirinkti maršrutus Šventąja. Plaukti šia upe nėra sudėtinga. Upė nėra smarkiai vingiuota, siaura ir srauni, todėl maršrutai Šventosios upe yra tinkami pradedantiesiems. Čia drąsiai galima plaukti ir grožėtis Lietuvos gamta. Siesartis – gerokai ekstremalesnė upė. Ji labai vingiuota ir vietomis pakankamai srauni, todėl, nieko keisto, ji traukia ekstremalesnių pojūčių mėgėjus. Nors maršrutai kiekvienais metais yra aptvarkomi, Siesartyje vietomis yra nuvirtusių medžių, akmenų, užtvankų liekanų, todėl kartais prireiks išlipti ir persinešti baidares per kliūtis. Kaip jau ne kartą minėjau, viskas priklauso nuo poilsiautojų poreikių.“

Siesartis-Šventoji (nuotr. baidariuagentura.lt)

Apibendrinamasis S. Mažeikio komentaras:

„Tikrai yra labai sunku išskirti kelias Lietuvos upes. Kiekviena iš jų turi kažką savito, todėl būtinai noriu paminėti tokias upes, kaip Lakaja (kur reikia daryti daug posūkių), Ūla (didelė, tiesa, mokama, bet Nacionaliniame parke esanti upė), Grūda (joje taip pat reikia baidarių vairavimo įgūdžių), Šventoji (ta, kuri įteka į Baltijos jūra), Šalčia (upė Šalčininkuose su užvartomis, labai tinkamas variantas ieškantiems iššūkių). Galima būtų vardyti ir vardyti.

Svarbiausia, kad poilsiautojai gerbtų ir saugotų gamtą, kurioje patys poilsiauja. Kasmet situacija vis gerėja, bet dar pasitaiko atvejų, kai yra bet kur išmetamos šiukšlės, padaroma kitokia žala gamtai. Norisi, kad žmonės būtų sąmoningesni ir patys taip nesielgtų bei netoleruotų kitų tokio nederamo elgesio. Tada poilsis gamtoje teiks vien tik malonumą.“