47 šalis apkeliavusi G. Gurevičiūtė: kelionės pavertė mane kitu žmogumi

47 šalis apkeliavusi G. Gurevičiūtė: kelionės pavertė mane kitu žmogumi

Televizijos laidos vedėjos Gintarės Gurevičiūtės veikla socialinėje erdvėje gali sudaryti įspūdį, kad savo grožį ji išsaugo nuolat keliaudama ir poilsiaudama. Į šį pasvarstymą ji nesikuklindama atšauna – „Kaip atrodo, taip ir yra“. Visgi užsimena ir apie kitą medalio pusę: kiekvienos kelionės metu trečdalį laiko ji praleidžia intensyviai dirbdama. 

Kelionės, kultūriniai atradimai, pažintys su kitataučiais – toks gyvenimo būdas ne tik svaigina, bet ir augina charakterį. Nors yra smulkaus sudėjimo, G. Gurevičiūtės tvirtybė matyti iš tolo. Savimi pasitikinti moteris sutiko papasakoti apie tai, kokiais prieskoniais jos gyvenimą pagardino kelionės.

– Socialinė erdvė diktuoja, kad beveik visą savo gyvenimą aukojate kelionėms. Ar tai tik nuotraukos?

– Iš tiesų labai daug keliauju. Per metus išvykstu maždaug į keturias mėnesio trukmės keliones. Dar mažiausiai tiek kartų tenka keliauti po savaitę ar dvi. Panorusios daugiau keliauti prieš keletą metų su Simona Bandita net specialiai ėmėme kurti televizijos laidą. Man patinka toks gyvenimo būdas, aš pati jį susikūriau.

– Ar galėtumėte išskirti kelionę, kuri jums paliko didžiausią įspūdį?

– Nėra taip. Negaliu pasakyti. Kiekvienoje kelionėje – nauji potyriai, žmonės, naujos vietos. Dėl to ir nesustoju keliauti. Net pakartotinai vykstant į tą pačią šalį, kuomet atrodo, jog žinau, ko tikėtis, vis atrandu kažką naujo. Tarkim, Amerikoje mes jau buvome šešis kartus. Tačiau nuvykus kaskart kas nors nustebina. Ir nesvarbu, kad kelionėje praleidi vos kelias savaites ar mėnesį, ūgteli bent keliais metais.

– Ar yra ritualų, pomėgių, kurių neatsisakote ir kelionių metu? 

– Keliaujant į Ameriką mėnesiui bent trečdalį laiko mes intensyviai dirbame. O likusį laiką gyvename savo įprastą gyvenimą. Taip, jis yra pilnesnis, turiningesnis. Tačiau tiek ten, tiek Turkijoje, tiek Maroke kvėpuojame, valgome, sportuojame.

– Nuvykusi ten specialiai ieškote sporto klubų?

– Nebūtinai, dabar kaip tik buvome Maroke, kur keturias savaites praleidome sporto stovykloje. Paskui dviem dienoms apsigyvenome viešbutyje, kuriame buvo viskas įskaičiuota. Ten taip pat buvo sporto klubas ir aktyvi veikla – bėgiojimas, kopinėjimas. Man patinka aktyvus poilsis. Viešėdamos Los Andžele gyvename name, kuriame yra sporto klubas. Taip pat mėgstame greitąjį ėjimą. Čia jis labai populiarus ir visi tai daro.

– Esate veikli, išvaizdi moteris. Tikėtina, kad sulaukiate pakankamai vyrų dėmesio. Ar maišydama pasaulį pastebite skirtumus tarp Lietuvos ir kitų šalių stipriosios lyties? Ar galėtumėte išskirti kažkurios tautos vyrus?

– Aišku, kad galėčiau. Visose šalyse gyvena skirtingi žmonės. Tiek vyrai, tiek moterys. Lietuvoje, ne paslaptis, moterų daugiau negu vyrų. Ir, aišku, tie vyrai šiek tiek palepinti. Kultūra skiriasi. Tarkim, Amerikoje, Indijoje įsigalėję tam tikri etiketo dalykai, kurie yra savaime suprantami. Aišku, kad žmonės skiriasi.

– Minėjote, kad neseniai lankėtės Maroke. Ar ši kultūra jums pasirodė artima?

– Buvau Maroke pirmą kartą. Labai patiko. Visiškai kitaip nei įsivaizdavau. Prisiskaitėme, kad ten neva labai pavojinga. Ir visai neseniai buvau ėmusi interviu iš keliautojo, kuris Maroką apvažiavo dviračiu. Jis pripasakojo, kad šiame krašte gyvena visokie narkotikų prekeiviai, mafijos atstovai. Tačiau man ši teritorija paliko visiškai kitą įspūdį. Marokas yra labai draugiška, švari šalis. Įspūdį paliko nepaprastas žmonių mandagumas. Iš pradžių manėme, kad turime visų saugotis. Tad kuomet pirmą kartą vietinis asmuo pasiūlė pavežėti, širdis ėmė plakti sparčiau. Svarstėme – „Na, kur čia mus paveš?“. Tačiau viskas klostėsi puikiai, su tuo žmogumi labai susidraugavome. Jis mums vėliau aprodė Maroką. Tikrai faini žmonės. Ir kiek sutikome – visi tokie. Galbūt ta energija visai traukia.

– Ar patartumėte tokį kraštą aplankyti mažai keliavusiam lietuviui?

– Jeigu žmogus nelabai daug keliavo ir nori egzotikos, pirmam kartui rekomenduočiau vykti į Indiją. Ten yra viso pasaulio po truputį. O paskui galima atskirai atradinėti Singapūrą, Kambodžą, Vietnamą, Tailandą.

– Kiek jums pačiai trūksta šalių iki visiškai užpildyto kelionių žemėlapio?

– Labai daug. Pasaulis milžiniškas. Esu apkeliavusi 47 šalis. Tačiau šis skaičius tik skamba gerai – Europa labai didelė. Su šeima šiame žemyne ėmėme keliauti kuomet man buvo vos 13 metų. Vasaromis vykdavome kemperiu.

– Galbūt tėvai ir išugdė pomėgį keliauti?

– Manau, kad prisidėjo. Mano tėvai labai mėgsta keliones. Ir tėvų tėvai taip pat.

– Ar turite tikslą apkeliauti kuo didesnę pasaulio dalį?

– Ne, tikrai neturiu tokio tikslo. Nerenku, nekolekcionuoju šalių ir nesistengiu padidinti šio skaičiaus. Išvis aš esu netipiška turistė. Nes vos atvažiavus neskubu eiti per kažkokius turistinius objektus. Man kur kas įdomiau pažinti skirtingas kultūras, žmones. Norėčiau ir kitiems patarti stengtis daugiau bendrauti su vietiniais. Lankytis mažesnėse kavinukėse. Vienam keliauti labai smagu, nes tuomet tave visai kitaip priima. Visi nori rūpintis.

– Ar kelionės jums įdiegė kažkokių charakterio savybių?

– Kelionės iš tiesų pavertė mane kitu žmogumi. Tokiu, koks esu šiandien. Tapo daug lengviau ir darbe, kurį dirbu. Nes tenka kalbinti nepažįstamus žmones. Kelionės lėmė tai, kad šiandien nebejaučiu jokio bendravimo barjero.